apvilti

apvilti
1 apvìlti, àpvilia (àpvila, -sta [K]; N, àpvela KlbXXXVII(1)99 (Lkv)), apvýlė (-o Š) tr. Š, DŽ, KŽ; SD1128, D.Pošk, N, L 1. Rtr, KŽ nepateisinti vilčių: Šis lūkuriavimas neapvýlė NdŽ. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki V.Krėv. Vilčių tikrų ir nopviliamų tikimės ir viliamės nuog Dievo savu metu apturėti SPII31. Tasai vel tikėjimas… vienokig yra tikras ir neapvilą̃s DP261. Bet tikėjimas visatimės yr nopvilą̃s DP260. Dievas nei pats negali būt apviltu, nei mus apvilti brš. | prk.: Mus svajonės apvils, ir mums laimė meluos J.Aist. | refl. Š, L, LL316, Rtr, NdŽ, KŽ: Merga bernu apsivýlė Pns. Apsivylusi jaunikiu, kaip ir savo idealu apsivylusi Jadvyga bėgo greitai namon J.Sav. Geriau neprieštarauk man, kad neapsiviltai savo visagaliu Dievu V.Krėv. Negera būtų, jei mes apsiviltume visuomenės duosnumu A.Sm. Labai man skaudu, kad apsivyliau Vd. Sakau jums, jog veltuo dūksėsitės, apsivilsite besivildami, neparmaldausite Dievo Pron. 2. SD1113, [K], LL316, Š, LKKIII202(Lž) apgauti, suklaidinti: Aprikinu, apviliu SD226. Apviliąs, apgaunąs SD1114. Moniju, apviliu SD177. Apvýlė jis mane, t. y. apgavo J. Sakyk, ženteli, ar neapvilsi? Lbv. Sūnus razsakė, kab anas juos (tėvus) apvýlė Lz. Perkasė darže žemę giliai po kelissyk, bet lobio nerado ir pūrijo ant tėvo, kad juos apvylė BsPIII105. Teneapvilia manęs velnias ir jo pasalumas M.Valanč. Gerodas buvo apviltas nuog išmintingųjų I. Kad tada Herodas išvydo, jog jį apvylė išmintingi, apsirūstavo labai Ch1Mt 2,16. Vienok tat… visiems užu tikra buvo, o kunigus apivylė PK166. Kas numano apie save, kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk, iž savęs paties), save patį apvilia SPI119. Apvilia jis tatai, ko ieškote, melas tatai yra, ko ieškote DP200. Nes tasai misernas pasaulis neest niekas kito, tiektai kokios falšyvos, drumsčios, vilnijančios, mainančios ir… kiekvieną apviliančios marios DP379. Pamokslas Viešpaties Christaus iž Dievo, tatai yra, tikras ir nopviląs buvo DP254. Tarnavau tau už Rachelę, kodėl gi tada apvylei mane? Ch1Moz29,25.
apviltinai adv.: Pas sultoną pasiuntė siuntinus pranešdamas, kur praeinančių pasaliai, apviltinai laukti brš. | refl. Tlž: Tatai yra ženklas tikras, neapsiviliamas J.Jabl. Norint mūsų visi pajautimai… apsivilia, tad mes vienok daugesn tikime girdėjimui ir žodžiui Dievo DP264. Kursai būdamas protu Dievo ir tiesa nei patis apviltis, nei ko kito apvilt negal DP262. ║ L, DŽ suvedžioti, prigauti: Nesusdėdinėj su itais bernais, bo any[s] tavę apvil̃s LzŽ. Teismas paskatino ir kitas apviltas mergaites ieškoti teisybės Pt. Ieško malonumų, àpvila ne vieną širdelę Krš.
\ vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; suvilti; užvilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • apvilti — apvi̇̀lti vksm. Ji̇̀s apvýlė draugùs, kuriẽ juõ pasitikėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuvilti — 1 nuvìlti, nùvilia ( sta; S.Stan), nuvylė ( o Š) tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Š, NdŽ, KŽ nepateisinti vilčių, nesuteikti, ko viltasi, apvilti: Garsus profesoriaus vardas greitai mus nuvylė, nors savo paskaitose jis duodavo ir faktų, ir medžiagos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padvilti — 1 ×padvìlti, pàdvilia, padvylė (hibr.) tr. apvilti, apgauti: Ponas padvylė tave Lz. Lapė padvylė vilką (ps.) Š(Lz). vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvilti — 1 suvìlti, sùvilia, suvylė (suvilo) tr. NdŽ 1. patraukti, sužavėti: Suvylei tu mane savo gražumu Prng. 2. NdŽ apgauti, apvilti: Jokūbas suvylė brolį savo par apgavimą I. Tu mane suvylei, t. y. apgavai, antrą sykį nebgaliu viltis, tikėti J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvilti — 1 įvìlti, į̃vilia, įvylė (į̃vilė) tr. KŽ 1. NdŽ, KŽ nepateisinti vilčių, apvilti. | refl. NdŽ. 2. refl. pasikliauti, įsitikėti: Ir taip jį pamylėjo, taip insivilė, kad visame ant jo atsidėjo kunigaikštis V.Krėv. Bijokias visu bjauriausio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisyti — tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiau, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvildinėti — žr. apvilti 2: Neapvildinė̃j žmonių LzŽ. vildinėti; apvildinėti; padvildinėti; privildinėti; užvildinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvylimas — apvylìmas sm. (2) DŽ, apvylimas (1) KŽ, Krš; SD1101,114, Sut → 1 apvilti: 1. Aš užtardamas pasakiau, jog čia daugiau nieko nėra, tik pasitikėjimo apvylimas J.Balč. Pirmą kartą pajuto lyg neapykantą mylimiausio savo vaiko už apvylimą Vaižg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brėdyti — ×brė̃dyti, ija, ijo (brus. бpaдзiць) tr. K; R apgauti, apvilti; niekinti, erzinti, apjuokti: Eik, nebrėdyk (neerzink) N …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvilti — 1 išvìlti, ìšvilia, išvylė ( o Š, KŽ, ìšvilė) tr. Š, BŽ81, Rtr, NdŽ, KŽ 1. LVI829, BŽ81, NdŽ, KŽ, Vkš viliojant išgauti, išvilioti: Sūnus ìšvila pinigus nuo (iš) anytos J. Marti drabužius išvylė, t. y. išgavo J. Išvyliau aš nuo (iš) uošvio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”